- vėpūtinis
- 1 vė́pūtinis sm. (1) Š, P.Skar(End), RŽ, DŽ, FrnW, vėpū̃tinis (1) J, vė́putinis (1) KŽ; G120, Rtr, vėpūtinỹs (34a) J.Jabl, Lp, Švn
1. Lž pusnis: Sniego vė́putinis NdŽ. Šitaip apsidaręs gali ant vė́putinio gulėti J. Prie tvorų baisiausi vėpūtiniai (sniego) supūsti J.Jabl. Vė́pūtiniai lig stogo DūnŽ. Ta bent buvo pūga – par vieną naktį vė́pūtiniai sulig stogų viršaus išaugo Brs. Baisiausi vė́pūtiniai atsirado po šios nakties po langais Yl. Vė[ja]s supūtė didžiausius vė́pūtinius Mžk. Didžiausi vė́putiniai, negal nė išlipti Lc. Įklimpau į vė́pūtinį, i nebgaliu beišlipti Vkš. Ale to sniego ka privertė, nė išplaukti nebgal par vė́pūtinius Sd. Dideli šįrytais vėpū̃tiniai, į bažnyčią nebgalėsiam nueiti Dr. Kas galia šitokią dieną keliauti, nebent norėdamas arklį vė́putinė[je] paskandinti Plt. Į vė́putinį sukrisi eidamas Lnk. Par vė́pūtinius lėksi i lėksi Trk. Nebe ta sveikata ateiti par vė́pūtinius Žeml. Atkaskiat vė́pūtinius, kad nebūtų potvynių Šts. Pasiimsu po saujelę [plunksnų], išnešęs vienur į vė́pūtinį, kitur į vė́pūtinį KlvrŽ. Vė́pūtiniai negadina dirvos, da geriau – neparšala rugiai Pln. Vė́pūtinė[je] kaip puokūs[e] pasimurdėm Slnt. Žiemą lauke būdavo baisūs sniego vėpūtiniaĩ Srj. Po šios nakties suvaryti an kelio baisiausi vėpūtiniaĩ, ir vis dar pusto Mrs. Baisus vėpūtinỹs palei kluoną, nei durų nemožna atdaryt Al. Pripusto sulyg tvartu vė́pūtinį Švnč. Mano kieme vė́pūtinį kap suvarė, tai su kraigu lygus Lš. Inšąla tiej vėpūtiniaĩ, net palei langą pripusto Pv. Ar tu išbrisi per tą vė́pūtinį? Kč. Kelias užpustytas, tikri vėpūtiniaĩ Smn. Vėpūtiniai rugius išguli Mrs. Mes nebijom šalnų nei vėpūtinėlių LTR(Auk). Dabar lietūs, paskui pusnys ir vėpūtiniai V.Krėv. Patvoriuose buvo priversta tiek daug sniego, kad iš supustytų vėpūtinių tik tvorų basliai testirksojo A.Vien. Per visą žiemą vargo, plūkė per vėputinius VŽ1905,49. | prk.: Įremia galvą į visą pagalvių vėpūtinį ir tūno V.Bub. ^ Tavo tokie geri pyragai, kaip vė́pūtiniai Skd. Pyragas būs balčiausis kaip vė́pūtinis Žd. Lygu vė́pūtiniai patalai J.
2. Rtr, KŽ pūga, pustymas: Labai vėpū̃tinis šiandie, pusto, šaltis Grv. Šarkos ka tik kieme atšlaimuosu – nu jau bus sniegas, būna vėjas – vėpū̃tiniai Grv. Per didžiausius vė́pūtinius pėkščias eidavo į mokyklą Prn. Kai ejau namo, buvo vėpūtinỹs didžiausias Vrn.
3. vėjo supūsta smėlio krūva: Baltų smėlio vėpūtinių dykuma iš lėto stūmėsi į rytus rš. Tik pastovėk ilgiau an pieskyno, kap vėjas pučia, tai tuoj ir bus palei kojas vėpū̃tinis Mrs.
4. G120 plaukų kuokštas, verpetas: Jaunuomenė lig 40 metų skutos, idant paskuo tanki barzda vėpūtiniais susisukusi ant žandais niuksotum S.Dauk.
5. NdŽ prk. sumaištis, chaosas.
6. vėjavaikis: Vėpūtinio nereikia klausyt Slk. ^ Eina kaip vėpū̃tinis atsilapojęs Slk. Tu lakstai kai vėpū̃tinis po ūlyčią Ml.
◊ kaĩp šuõ ant vė́pūtiniu labai nepatogiai, vargingai: Teip važiavo, ka aš kaĩp šuõ ant vė́pūtiniu sėdėjau visą laiką Nt.\ vėpūtinis; vėpūtinis
Dictionary of the Lithuanian Language.